- puvėsis
- 1 puvė̃sis sm. (2) Tvr, puvėsỹs (3b) Lp, puvesỹs (3b) Plv, puvė̃siai pl. (2) 1. Kos50 supuvęs medis, sienojas, kelmas, pagalys: Tą [medį] reik pakirsti, toks puvė̃sis Sg. Kamorai (uodai) anlenda puvė̃sin ir išsiveda (išsiperi) Lz. Prikapojau malkos, tai vieni puvėsiai – tai kap jiej kursis! Lš. Iš sienų jau tik puvėsiaĩ Vs. Gal po metrą supjautas tas puvė̃sis Slm. Čia ne smalėkas, čia puvėsỹs Arm. Prisivežiau daug puvė̃sių iš miško J.Jabl. Gulėk, mano sens bernelis, kaip girelėj puvėsėlis NS979. 2. BzBkXIX270, LsB593(A1883,37) supuvęs, sutrūnijęs daiktas; jo liekanos: Padla – niekam negadnas puvėsỹs Rdš. Aš tai pùvėsį (supuvusią pirkią) pirkau Lz. Sūnus inlindo pro langą, tuos puvėsiùs aptvarkė, apgesino Žln. Puvė̃sių kvapas BŽ97. Parodė žvirblis vienoj kitoj vietoj puvėsių išmestų, tas šuo priėdė (ps.) Brt. Puvėsiñ kur inmetė ugnį, ir užsidegė Dv. Kap medžias išpurkę[s], tą pùvėsį išmeta, dugnus užmuša iš galų – ir žalabas Azr. Pas juos duona kap puvėsỹs Vs. 3. puvinys: Puvė̃sis insvaisė sienoj, visa siena supuvo Dglš. 4. pl. puvenos: Į tą lovelę, kur sėsim rūteles, atneškim puvė̃sių Skr. 5. pl. pjaulai: Parink sausų puvėsių mėsai vendyt Č. 6. pūliai: Puvė̃sis vaisos kojoj Dglš. 7. sloga: Turiu didelį puvė̃sį, nosė teka, negaliu atsidust Mlt. Inlindo nosėn koks puvė̃sis – mūčija jau kelinta diena Klt. Jau gavau puvė̃sį JnšM. Antra nedėlia, kaip puvė̃sis kamuoja Ktk. Anas serga puvėsiù Gdr. Ak, kad tave bala, teip užpuolė puvė̃sis! Vdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.